Pašilaičiuose karaliauja nakties paukščiai (vaizdo įrašas)

Stop kadras

Vėlų šeštadienio vakarą nusprendžiau išriedėti į Gabijos gatvę dviračiu ir pravėdinti makaulę. Važiavau vertindamas prabėgusios dienos darbus ir regzdamas planus ateičiai. Iš pradžių net neatkreipiau dėmesio į šaižų cypimą, kuris sklido iš daugiabučių kiemo.

Tik pavažiavęs keliasdešimt metrų nuo garso šaltinio, staigiai stabtelėjau ir suklusau. Juk šitas balselis man gerai pažįstamas. Čia mažasis apuokas (Asio otus)!


Ką po velnių pelėdinis paukštis veikia viduryje miesto? Staigiai apsisukau ir patraukiau link tos vietos, kur jau spietėsi vietiniai katinai. Supratau, kad čia mažojo apuoko jauniklis kviečiasi tėvus. Ir iš tiesų - kiek palaukęs užgirdau, kaip nuo penkiaukščio stogo atsiliepė motina, o iš kitos pusės tėvas.

Man virš galvos tupėjo, dar dorai neapsiplunksnavęs apuokiukas. Apšviestas prožektoriumi jis įžūliai spoksojo ir kraipė galvą.


Tikra mįslė, iš kur šie paukščiai atklydo į Pašilaičius. Aš įsitikinęs, kad jokie pelėdiniai čia neperėjo. Gali būti, kad jauniklis, dorai nemokėdamas skraidyti, netyčia atplasnojo iš ramesnių plotų, o paskui jį atsekė tėvai.

Istorijos moralas? Vilnius pakankamai gyvas ir žalias miestas. Didžiausia laimė nusišypsojo miegamųjų rajonų gyventojams - jei tik bus atidūs, jie pamatys, kokia nuostabi gamta slepiasi už buto durų. Pašilaitėnams siūlau nepraleisti progos bei artimiausias kelias naktis miegoti atidarytais langais ir balkonais, nes pelėdų lopšinė retas reikalas.