Mano rūsyje auga grybai!!!

Aut. D. Liekis

Tie, kas yra girdėję apie tyrimus, kuriuos atlieku žmogaus sukurtuose požemiuose, žino, kad mano tikslas suregistruoti tai aplinkai būdingus organizmus, nustatyti jų prisitaikymą ir galimus morfologinius ar kitokius pokyčius (populiariai aiškinant).

Todėl 2010 metų spalio mėnesį, Vilniaus Panerių geležinkelio tunelyje suregistravau keletą požemiams įprastų grybų rūšių. Tą kartą nusprendžiau atlikti nedidelį bandymą ir namo parsinešiau Marasmius siccus koloniją su yrančios medienos gabalėliu.

Pagriebiau ir kitą grybiena užkrėstą šakelę, ant kurios augo Coprinellus atstovai.



Marasmius siccus generacijų periodas ir reakciją į mikroklimato pokyčius mane domino senai. Todėl buvau labai laimingas, kai maži, oranžiniai grybai sėkmingai augo, džiuvo ir vėl augo.

Tiesiog idealu, kad temperatūra mano rūsyje visiškai identiška Panerių tunelio mikroklimatui gegužės - ankstyvo lapkričio intervale. Teko pasirūpinti tik aukštu drėgmės lygiu (95 -98%) terariume.

Coprinellus atstovai atlaikę gerą mėnesį suvyto. Tačiau nei sudžiuvusių vaisiakūnių liekanų, nei medienos su grybiena nekliudžiau. Ir šį mėnesį, kai temperatūra rūsyje nenorom šoktelėjo, iš šakelės vėl pradėjo "kaltis" maži grybų vaisiakūniai.

Kol kas kepurėlės per mažos, kad būtų galima nustatyti tikslią rūšį. Netgi neatsargu teigti, kad tai Coprinellus. Gali būti, kad mediena dar tunelyje buvo užkrėsta kitų grybų sporomis ir sudygo dabar. Nors man labiau norėtųsi tikėti, kad tai grybiena gyvenanti toje šakelėje, vėl subrandino vaisius.

Jūsų ir savo smalsumui patenkinti, fiksuosiu mažų vaisiakūnių brandą.

Būsimieji grybo vaisiakūniai (2011 07 08) D.Liekis

Senasis derlius (2010 11 15) D. Liekis

Coprinellus sp. Panerių tunelyje (2010 10) V. Dovydaitis

Panerių tunelis griežtai saugomas. V. Dovydaitis