Tvirtas pagrindas po mūsų kojomis, kuriuo kasdien skubame į darbą, ant kurio mielai išsitiesiame saulės atokaitoje, o atėjus laikui atgulame ir amžinam poilsiui, skaičiuoja 4,5 milijardų metų! Nevarkit ir nemėginkit įsivaizduoti tokio laikotarpio. Padarams, kurie kas 360 dienų švenčia naujuosius metus, tai neįveikiama užduotis.Mūsų rūšies (Homo sapiens) šaka, hominidų evoliucijos medyje užsimezgė prieš 200 000 metų. Likome paskutiniai žmonių (Homo) gentyje. Visos mums giminingos žmogbeždžionės išnyko. Antropologai diskutuoja, kas galėjo privesti prie išnykimo ribos žmogui artimus, netgi Homo sapiens porūšiu laikomus, neandartaliečius (Homo sapiens neanderthalensis). Gal būt juos išstūmė mūsų protėviai?
Į antropologinių rebusų sprendimus nesileisiu. Noriu pasamprotauti apie mūsų rūšies ateitį ir įtaką planetai. Ar tikrai esame tokie reikšmingi, kad nesikišę į natūralius procesus sugadintume tobulą Žemės mechanizmą?
Istorijos mokslui žinoma, kad žmonės pirmąsias civilizacijas suformavo daugiau nei prieš 5000 tūkstančius metų (3500 m. pr. Kr.). Būtent tada, kai mūsų ainiai sukūrė rimtą ir sėslią infrastruktūrą, o jų egzistencija tapo mažiau priklausoma nuo laukinės gamtos, buvo duota pradžia šiandien populiariai frazei "Žmogus ir gamta". Gal būt viskas būtų susiklostę paprasčiau, jei lygi šiol mūsų dienos racionas priklausytų nuo sėkmingos medžioklės? Nebūtų mega bendruomenių, kurios alina gamtinius išteklius. Gyventume ir priklausytume nuo mitybinės bazės pajėgumo, kaip ir pastaroji nuo populiacijos tankio teritorijoje.
Tačiau žmogus atsiskyrė ir sukūrė savo pasaulį, su savom taisyklėm, savais dėsniais. Tik energetiniai ištekliai iš gamtos - kito pasaulio. Dviejų organizmų tarpusavio santykis, kurių metu tik vienas iš jų gauna naudos, vadinamas parazitizmu. Šiuo atveju parazituoja žmogaus sukurtas "organizmas".
