Gedimino kalno požemių schema

Gedimino pilies kalno požemių schema

Gyvenime gavau gerą pamoką. Žvirbliu išskridęs žodis grįžta briedžiu. Man taip buvo su požemiais. Neapdairiai apie juos pašnekėjęs viešumoj, parodęs įėjimų vietas, pritraukiau nereikalingos auditorijos.Lankytojų srautai, kai kuriuose objektuose, sunaikino unikalias grybų kolonijas, o su jomis dingo ir kitos susijusios rūšys. Netgi mikroklimato registravimo stoteles, kurias pastačiau vienoje kanalizacijoje, kažkas nugvelbė.
Todėl dabar, apie tikslinei auditorijai prieinamus požeminius objektus, kalbu labai abstrakčiai (arba išvis nekalbu), o norinčių tapti palydovais, neimu.

Ačiū tau, miesto plėtra, už gyvenimo prasmę!

Londono kanalizacija - nuotr. www.sub-urban.com

Labai senai nieko šitame tinklaraštyje nerašiau, o lankytojų srautas, kažkodėl, auga. Labai gėda (žinoma man)! Todėl dalinuosi nuostabiausiu dalyku, kurį kada nors esu aptikęs internete. "Galingiausių" kanalizacijų TOP 12. Jei įdomu, kuriose iš jų lankiausi ir gaudžiau visokius "vabalėlius", tai štai sąrašas.

1. Londono kanalizacija (Fleet sewer) - lankiau prieš kelis metus. Parsivežiau labai įdomių kailiagraužių vabalų ir trumpasparnių (kurių iki šiol niekam nepavyksta apibūdinti). Buvau lydimas J. Malcolm (ačiū jam).

Pašilaičiuose karaliauja nakties paukščiai (vaizdo įrašas)

Stop kadras

Vėlų šeštadienio vakarą nusprendžiau išriedėti į Gabijos gatvę dviračiu ir pravėdinti makaulę. Važiavau vertindamas prabėgusios dienos darbus ir regzdamas planus ateičiai. Iš pradžių net neatkreipiau dėmesio į šaižų cypimą, kuris sklido iš daugiabučių kiemo.

Tik pavažiavęs keliasdešimt metrų nuo garso šaltinio, staigiai stabtelėjau ir suklusau. Juk šitas balselis man gerai pažįstamas. Čia mažasis apuokas (Asio otus)!

Mano rūsyje auga grybai!!!

Aut. D. Liekis

Tie, kas yra girdėję apie tyrimus, kuriuos atlieku žmogaus sukurtuose požemiuose, žino, kad mano tikslas suregistruoti tai aplinkai būdingus organizmus, nustatyti jų prisitaikymą ir galimus morfologinius ar kitokius pokyčius (populiariai aiškinant).

Todėl 2010 metų spalio mėnesį, Vilniaus Panerių geležinkelio tunelyje suregistravau keletą požemiams įprastų grybų rūšių. Tą kartą nusprendžiau atlikti nedidelį bandymą ir namo parsinešiau Marasmius siccus koloniją su yrančios medienos gabalėliu.

Pagriebiau ir kitą grybiena užkrėstą šakelę, ant kurios augo Coprinellus atstovai.

Neaiški gyvybės forma aptikta Šiaurės Karolinos kanalizacijose

2009 - tųjų balandžio mėnesį, Šiaurės Karolinos Raleigh miesto kanalizacijos tinklus tvarkę darbuotojai tikriausiai niekada nekiš nosies į požemines sistemas. Užsikimšus vienam vamzdžių specialistai į siaurymę nuleido specialų kameros zondą. Įrenginio žibintai apšvietė keistą, prie kanalo sienos prisitvirtinusį "guzą". Rusvai masei pradėjus pulsuoti ir judėti tapo aišku, kad tai gyvas sutvėrimas.
Santechnikai padarė išvadą, kad jie užfiksavo ateivio kiaušinį, todėl filmuota medžiaga žaibo greičiu pasklido internete ir netrukus pasiekė televizijos ekranus.

Kodėl Niujorko geriamasis vanduo nėra košerinis?

Įvairių rūšių kopepodai aptinkami
daugelio pasaulio miestų vandentiekio
sistemose

Tai buvo vieša paslaptis daugeliui geriamojo vandens tiekėjų visame pasaulyje. Vandenyje iš čiaupo galima aptikti mažų vėžiagyvių, kurių masė vadinama zooplanktonu. Tiesa, prastesnės kokybės vandenį kai kurie miestai valo specialiais filtrais ir apdoroja tam skirtais chemikalais. Tokiu būdu žūsta ne tik pavojingi vandens parazitai, bet ir smulkieji vėžiagyviai. Todėl nefiltruotas vandentiekio vanduo su zooplanktonu laikomas ypatingai švariu ir naudingu. Jame nebuvo mūsų sveikatai grėsmę keliančių organizmų, reiškia nebuvo reikalo vandenį "skiesti" įvairiausiais preparatais.

Vietoje Gedimino pilies bokšto galėjome turėti vandens rezervuarą!

Gedimino pilies
bokštas 1912 m.

XIX a. pabaigoje Lietuvoje vystosi kapitalizmas. Į miestus pradeda keltis baudžiavos nuvarginti valstiečiai. Vilniuje ženkliai padaugėja naujakurių. Sparčiai vystytosi pramonė, statomi fabrikai. Iki tol miestelėnus vandeniu aprūpinusių senųjų šaltinių vandens visiems nebeužtenka. Vingrių, Misionierių ir Aušros vartų šaltinius, miesto valdžios sprendimu, "apvelka" metalo vamzdžiais. Tokiu būdu versmės išnaudojamos maksimaliai. Inžinierius F.Jasinskis 1881 metais Vilniaus dūmos užsakymu atlieka Vingrių šaltinių tyrimus ir nustato, kad ši versmė per parą duoda 110 tūkstančių kibirų vandens. Tačiau to negana norint pagirdyti 154 tūkstančius tuometinių vilniečių ir kaip grybus po lietaus dygstančias, įvairaus plauko gamyklas.

Įžūlūs bebrai Vilniaus centre

Kai vėlų penktadienio vakarą išlindau iš senosios kanalizacijos, maniau jau niekas manęs taip maloniai nenustebins, kaip tie egzemplioriai ir radiniai, kuriuos surinkau Šventaragio kolektoriuje. Kadangi buvau permirkęs, purvinas ir nemaloniai kvepėjau, nusprendžiau neprovokuoti įkaušusių naktinių klubų lankytojų ir viešojo transporto stotelę pasiekti nepastebėtas. Vietoj apšviestų senamiesčio gatvelių kėblinau prieblandoje paskendusia Neries krantine.  Mintyse vertinau surinktų mėginių svarbą ir jų vaidmenį mano vykdomuose tyrimuose. Dar nepasiekęs Žaliojo tilto išvydau grupelę siluetų. Keli paaugliai šventė penktadienį. Jei ne baisūs keiksmai ir isteriškas merginų juokas, ko gero, nebūčiau žvilgtelėjęs į tilto pusę. Nusiteikiau kreiviems žvilgsniams ir bukiems klausimams. Miesto šviesos demaskavo mano gėdingą išvaizdą. Greitai susilaukiau banalių pašaipų ir garsaus juoko. Būčiau ir nesustojęs, tačiau žingsniuojant po tiltu pasigirdo, kad vandeny kažkas turškiasi.

Kviečiu prisijungti: ekspedicija į mirties perimetrą - Černobylį

Tiems, kurie nors kartą drįso įsivaizduoti save paskutiniu žmogumi žemėje siūlau prisijungti prie kelionės į mirties perimetrą - Černobylį. Laikas čia sustojo 1986-ais metais, po branduolinės katastrofos, sprogus vienam iš jėgainės reaktorių. Po nelaimės daugelis iki tol eilinių vietos objektų tapo kraupių mirčių, susirgimų ir   skubios evakuacijos liudininkais. Mirties tiltas, raudonasis miškas, Pripetės apžvalgos ratas, transporto kapinynas... Galit peržiūrėti šimtus nuotraukų internete, tačiau tikrąją katastrofos dvasią pajusite tik išsiteplioję vietos dulkėmis ir praleidę nebylią minutę viršutiniame apleisto viešbučio aukšte.

Projektas "Koks tai vabzdys?": Vytis ir jo "dyglys"

Praeitais metais paskelbiau projektą "Koks tai vabzdys?" ir žadėjau apibūdinti Jūsų rastus bestuburius  sutvėrimus - jei ne iki rūšies, tai bent iki šeimos. Nuo vasaros pradžios gaunu ne tik vabzdžių, voragyvių ar vėžiagyvių nuotraukas - pasitaiko ir paleontologų entuziastų, kurie siunčia savo rastų fosilijų atvaizdus. Panašu, kad teks praplėsti akcijos ir savo paties akiratį.
Šį kartą apibūdinsiu ir panagrinėsiu Vido iš Kauno rajono rastą vabzdį. Vidas rašo:

"Dirbu Kleboniškio miške (Kaunas) kur vabzdžių tikrai netrūksta ir teko nufotografuoti vieną tokį ganėtinai įspūdingai atrodanti. Bandžiau ieškoti kas tai bet nesėkmingai. Šiaip ar taip prisegsiu jo nuotraukų. PS.: vabzdžio ilgis (su "dygliu") apie 5-6 cm."